šypterti

šýpterti, -ia (-na), -ėjo intr. KŽ 1. žr. šypterėti: Mergelė šýpterė[jo] – jos žandeliai rausterė[jo] Vlk. Šýpterna pusiau lūpų ir nueina Pv. Šýpters merga ir patrauks širdį Drsk. Mažam moma šýpterna ir vė verpia Šlč. 2. piktai nusišiepti, susiraukus riktelti: Kad šypterėjo in mane! Lp. Tu šýpterk an jų, tai jiej čia neis Al. 3. pasirodyti, lūpoms šiepiantis (apie dantis): O riešutų nebus, ir dantys grieždami šýpters K.Donel.